200 – maždaug tiek kartų per mėnesį gyventojas pasinaudoja liftu. Aišku, nevažinėjantiems šiuo įrenginiu gal ir sunku įsivaizduoti, ką reikštų kiekvieną dieną kojomis pakilti į 12 ar 16 aukštą, bet tie, kas kasdien tą gali nevaržomai daryti, sutiks – liftui dėl kokių nors priežasčių sugedus, nepatogumų tenka patirti daug. Tiesa, šių situacijų galima išvengti arba bent jau ženkliai sumažinti, jeigu liftai tinkamai prižiūrimi ir laiku reaguojama į įrenginio būklės pokyčius.
Jei bus atliekamos reikiamos techninės priežiūros priemonės, laiku pastebėti ir operatyviai šalinami trūkumai, liftas tarnaus ilgiau.
Virš 2500 liftų ir kitų kėlimo įrenginių Lietuvoje aptarnaujančios bendrovės „Baltijos liftai“ vadovas Mantas Romaška pasakoja, kad dažniausiai gyventojai į liftų avarinę tarnybą kreipiasi užstrigimo atveju ar informuodami, jog liftas neveikia arba veikia su sutrikimais. Skaičiuojama, kad kasmet sulaukiama apie 6,5 tūkst. tokių unikalių skambučių.
Priežasčių, dėl kurių liftai paprastai genda ar pradeda veikti su sutrikimais, yra ne viena. M. Romaška pasakoja, kad, siekiant išvengti neplanuotų lifto sustojimų, būtina kuo anksčiau nustatyti galimą lifto gedimo priežastį ir operatyviai ją pašalinti. Tuo tikslu bendrovės specialistai reguliariai atlieka liftų techninės patikros, defektų nustatymo ir kitus būtinus liftų priežiūros darbus.
„Išsiaiškinus trūkumus, liftų savininkams teikiame rekomendacijas šiems trūkumams pašalinti, siekiant, kad liftas veiktų sklandžiai ir būtų saugus naudoti. Gavus daugiabučio namo administratoriaus, bendrijos pirmininko ar įgalioto asmens patvirtinimą dėl nustatytų trūkumų šalinimo, operatyviai imamės remonto darbų“, – komentuoja M. Romaška.
Jis pabrėžia, kad skiriant deramą dėmesį lifto priežiūrai – savalaikiam gedimų identifikavimui, remontui ir modernizavimui, įrenginys gali tarnauti patikimiau ir ilgiau. Pasitaiko atvejų, kai seną liftą jau nebenaudinga remontuoti, todėl laiku gyventojams suteikta informacija apie tikrąją lifto būklę, leidžia sutaupyti ne tik lėšų, bet ir laiko, tokiu būdu sumažinant riziką ilgą laiką likti be lifto.
Sklandžiam darbui užtikrinti – lifto priežiūros veiksmai
M. Romaška pasakoja, kad kas mėnesį atliekamos lifto patikros metu pirmiausia patikrinama lifto kabina – kabinos durų sąvaros, sienų, grindų ir lubų apdaila bei kabinos valdymo pulto ir mygtukų būklė.
Kitas žingsnis – patikrinti liftą iš išorės. Pirmiausia įvertinama šachtos durų sąvarų susidėvėjimo būklė, ar nėra sugadinta šachtos durų angokraščių apdaila. Taip pat apžiūrimi kiekviename aukšte esantys lifto iškvietimo mygtukai – ar jie nėra apdegę, kitaip sugadinti. Šiame etape išvalomi lifto šachtos durų slenksčiai nuo susikaupusio smėlio bei dulkių.
„Trečias žingsnis – patikrinti liftą iš vidaus – važinėjantiems liftu gyventojams nematomos pusės. Tikrinami mašinų patalpoje esantys lifto mechanizmai. Mašinų, arba kitaip mechanizmų, patalpa yra virš šachtos. Joje yra sumontuoti lifto suktuvas, greičio ribotuvas, elektros valdymo sistema ir lifto elektros įvadas. Paprastais žodžiais tariant, lifto suktuvas atlieka kabinos kėlimo darbą, greičio ribotuvas užtikrina tinkamą lifto judėjimo greitį, elektros valdymo sistema užtikrina saugų ir tinkamą įrenginio valdymą bei veikimą. Šių mechanizmų tikrinimas yra itin svarbus žingsnis, siekiant nustatyti, ar liftas saugus ir tinkamas naudoti. Iš nustatytų defektų galima matyti, kokia yra lifto būklė – reikia rimtesnių remonto darbų, modernizacijos ar netgi keitimo“, – pasakoja M. Romaška.
Toliau seka šachtos viduje esančių mechanizmų patikrinimas: peržiūrimos kabinos durų pavaros, spynos ir ritinėlių būklė bei susidėvėjimo lygis. „Šis žingsnis irgi labai svarbus ir atsakingas, kadangi dažnai dėl šių mazgų susidėvėjimo lifto kabina važiavimo metu gali sustoti ar strigti. Taip pat tikriname kėlimo lynų susidėvėjimo lygį, kuris nustatomas pagal nutrūkusių lyno gijų skaičių viename metre ir lyno diametro sumažėjimą. Jei šie skaičiai viršija leistinus, lynai privalo būti pakeisti. Kitu atveju, liftu neleidžiama naudotis dėl lynų nutrūkimo pavojaus liftu naudojantiems žmonėms“, – komentuoja pašnekovas.
Jis detalizuoja, kad atskirų lifto dalių susidėvėjimui nuolat įtaką daro įvairūs tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Eksploatuojant įrenginius, tokios lifto veikimui būtinos detalės kaip suktuvo skriemulys, nešantieji lynai, greičio ribotuvo skriemulys, greičio ribotuvo lynas, kabinos ir atsvaro šliaužikliai, šachtos ir kabinos durų ritinėliai bei šliaužikliai, suktuvo reduktoriaus sliekinė pora, suktuvo stabdžių kaladėlės dėvisi dėl nuolatinės trinties. Suktuvo stabdžių spyruoklės, kabinos pakabos spyruoklės, kabinos bei šachtos durų spyruoklės nusilpsta dėl nuolatinių neišvengiamų deformacijų.
Paskutinis žingsnis yra lifto šachtos prieduobėje esančių mechanizmų patikra ir pačios prieduobės išvalymas nuo įvairių šiukšlių, tokių kaip laikraščiai, žurnalai, reklaminės skrajutės ir panašiai.
„Apie visus lifto patikros metu aptiktus trūkumus ar neatitikimus lifto priežiūrą atliekantis technikas informuoja savo tiesioginį vadovą. Jei trūkumai yra smulkūs ir tam nereikia specialių detalių, juos pašaliname jau apžiūros metu. Bet jeigu matome, kad reikia specialaus remonto ar detalių keitimo, tuomet darbų vadovas derina darbus su namo administratoriumi, bendrijos pirmininku ar kitu įgaliotu atstovu. Jeigu aptikti neatitikimai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui arba gali įvykti avarija, liftas yra nedelsiant sustabdomas“, – pasakoja pašnekovas.
Nesaugus ir netinkamas naudoti liftas – išjungiamas
M. Romaška vardija, kad pavojingiausi nustatyti gedimai paprastai yra elektros valdymo sistemos susidėvėjimas, apdegę lifto valdymo rėlių ir variklio paleidėjų kontaktai, laisvumas pagrindinio suktuvo sliekinėje poroje, sutrūkusi lifto kabinos valdymo kabelio izoliacija, susidėvėję lifto greičio ribotuvas, kabinos durų pavaros reduktorius, surūdiję kabinos rėmo dugnas, kabinos ir šachtos durų sąvaros. Jeigu šių gedimų šalinimo darbams atlikti laiku negaunami patvirtinimai, dažniausiai liftą tenka stabdyti.
„Pavyzdžiui, apdegus elektrinių valdymo rėlių kontaktams, gali neįsijungti elektros valdymo grandinė. Apdegus variklio paleidėjų kontaktams, gali sudegti elektros variklio apvijos. Per didelis laisvumas sliekinėje poroje, gali užkirsti reduktorių. Sutrūkusi kabinos valdymo kabelio izoliacija dažniausiai trumpina elektros valdymo grandinę. Dėl visų šių gedimų liftas tiesiog nebeveikia ir sustoja. Tuo tarpu susidėvėjęs greičio ribotuvas gali nesuveikti ir tai kelią tiesioginį pavojų žmonių saugumui. Susidėvėjęs durų pavaros reduktorius neatidaro durų. Korozija kabinos rėmo dugne – požymis, jog kabinos konstrukcija gali neatlaikyti numatytų apkrovų. Kabinos ir šachtos durų sąvarų susidėvėjimas gali sąlygoti netinkamą durų užsklendimą“, – pavojingiausius gedimus detalizuoja M. Romaška.
Anot jo, bendrovė prižiūrimų liftų namų administratoriams ar bendrijų pirmininkams teikia informaciją apie liftų būklę reguliariai kelis kartus per metus. „Be to, norėdami daugiau sužinoti apie savo lifto būklę namo administratoriai ar bendrijos pirmininkai, taip pat ir gyventojai visuomet gali kreiptis į mūsų bendrovę“, – papildo pašnekovas.
Be liftus eksploatuojančios įmonės, lifto priežiūroje dalyvauja ir akredituotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės kontrolę ir tikrinimą atliekančios įstaigos, kurios kartą per metus atlieka liftų techninės būklės tikrinimą. Jos, nustačiusios, kad liftas netinkamas naudoti, kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei, turtui arba gali įvykti avarija, lifto savininką įpareigoja liftą išjungti.