Lietuvoje pirmą kartą įvyko ugniagesiams gelbėtojams skirti netradiciniai mokymai, kaip išlaisvinti lifte užstrigusius keleivius. Juos inicijavo liftus prižiūrintys ekspertai, reaguodami į situacijas, kai gelbėtojų vizitai išlaisvinti užstrigusių keleivių baigiasi net iki kelių tūkstančių eurų siekiančiomis išlaidomis gyventojams.
Iki kelių tūkstančių eurų siekiantys nuostoliai
Nors keleivių užstrigimų liftuose pastaraisiais metais skaičiuojama mažiau, specialistai atkreipia dėmesį, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai užstrigę lifte žmonės kreipiasi ne ten, kur reikia. Dėl momentinio pasimetimo neretai pirmas veiksmas būna skambinti ne liftą prižiūrinčiai liftų avarinei, o bendrajam pagalbos centrui (BPC), kurio atstovai išsiunčia ugniagesius gelbėtojus.
Vilniuje liftus prižiūrinčios bendrovės „Baltijos liftai“ vadovas Mantas Romaška sako, kad ugniagesiai gelbėtojai iki šiol nebuvo susipažinę su saugia liftų keleivių išlaisvinimo procedūra. „Jie išlaisvinimo procedūrą atlieka savo turimomis priemonėmis, kurios dažniausiai sulaužo ar kitaip sugadina lifto duris ir jų dalis – sąvaras, spyną, kitus mechanizmus. Be to, paprastai ugniagesiai laužia duris, prieš tai neišjungę lifto, o tą atlikti būtina, kad liftas išlaisvinimo procedūros metu staiga nepajudėtų“, – komentuoja M. Romaška.
Jis skaičiuoja, kad liftui padaryti nuostoliai po tokios išlaisvinimo procedūros paprastai siekia 500-2000 eurų. Tai papildomos išlaidos gyventojams.
„Dažniausiai apie sugadintas duris mums pranešama jau tik po ugniagesių gelbėtojų vizito. Tiesa, būna ir taip, kad bendrojo pagalbos centro atstovas, pakalbėjęs su skambinančiuoju, išsiaiškina, kas prižiūri liftą, tuomet BPC paraleliai susisiekia su mumis, praneša, kad išsiuntė ugniagesius gelbėtojus. Tokiu atveju iš karto važiuojame ir mes. Bet visgi mes informaciją gauname vėliau ir dažniausiai atvažiuojame jau po to, kai gelbėtojai būna įvykio vietoje ir pradėję ar atlikę išlaisvinimo veiksmus“, – atkreipia dėmesį M. Romaška.
„Baltijos liftų“ vadovas sako, kad jų bendrovės darbuotojai į įvykio vietą atvyksta per vidutiniškai 15–17 minučių.
„Atsižvelgdami į tokias pasitaikančias situacijas inicijavome specialius mokymus. Susitinkame su Vilniaus ugniagesių gelbėtojų komandomis ir apmokome juos taisyklingai atlikti išlaisvinimo veiksmus“, – pasakoja M. Romaška.
Mokymuose – praktinės išlaisvinimo simuliacijos
„Mokymų metu iškart vykstame į objektus – senos ir naujos statybos pastatą. Demonstruojame, kokia yra keleivių išlaisvinimo veiksmų seka. Visų pirma, parodome, ką reikia daryti, kad atliekant išlaisvinimo veiksmus, liftas nepajudėtų, tuomet pažiūrėti, kuriame aukšte sustojo liftas, nuvykti į tą aukštą ir tam pritaikytais įrankiais atidaryti duris. Mes net pagaminome specialius raktus – įteikėme juos ugniagesiams gelbėtojams, kad turėtų. Išlaisvinant keleivius iš seno bei naujo lifto, skiriasi išlaisvinimo įrankiai. Tą reikia žinoti“, – apie mokymus pasakoja M. Romaška.
Jis priduria, kad paprastai keleivių išlaisvinimas trunka iki 10 minučių. Priklauso nuo to, kuriame aukšte liftas įstrigęs.
„Pamatyta veiksmų seka mums buvo nežinoma, niekas to prieš tai nemokė. Dabar žinome, kaip saugiai atlikti išlaisvinimo procedūrą. Žinias, prireikus, būtinai pritaikysime praktiškai“, – sako mokymuose su komanda jau sudalyvavęs Vilniaus priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 3-ios komandos 3 pamainos vadas Vadim Ignatovič.
V. Ignatovič pasakoja, kad gavus iškvietimą dėl užstrigusiųjų lifte operatyviai reaguojama ir atvykus į įvykio vietą nusprendžiama kokių veiksmų imtis. „Gauname iškvietimą ir važiuojame. Atvykę į objektą, pirmiausia įvertiname situaciją, kalbame su įstrigusiais keleiviais ar keleiviu ir priimame sprendimą, ką daryti. Jeigu žmogus ramus ir sako galintis palaukti, pranešame BPC, kas prižiūri liftą, ir kartu palaukiame, kol atvažiuos liftą prižiūrinčios bendrovės technikai. Bet neretai žmonės panikuoja, sako, palaukti negalintys, tuomet laužiame duris“, – sako V. Ignatovič.